- Dėl srovių ir maistinių medžiagų maišymosi fitoplanktonas tokiose vietose kaip Čatamo salos gali paversti vandenyną žaliu.
- Marse marsaeigis „Perseverance“ aptiko mažą žalsvą dėmę, kuri gali rodyti cheminius procesus, susijusius su vandeniu ar praeities gyvybe.
- Plaukiojančios dėmės tinklainėje yra šešėliai, atsirandantys dėl stiklakūnio kondensacijos, dažniausiai gerybiniai, tačiau reikalaujantys stebėjimo.
Kartais, žvelgiant į pasaulį globaliu ar net mikroskopiniu požiūriu, iškyla reiškiniai, kurie mus palieka be žado. Nuo milžiniškų vandenynų spalvų, kurias aptinka palydovai, iki mažyčių taškelių kitų planetų paviršiuje, žalia spalva dažnai rodo įdomius procesus, tiek biologinius, tiek cheminius, kurie keičia mūsų aplinką.
Tačiau ne visos žalios dėmės yra astronominiai ar geologiniai įvykiai; kartais šis reiškinys įvyksta mūsų pačių akyse. Įdomu, kaip ta pati spalva gali paskatinti mus galvoti apie gyvybingas jūrų ekosistemas , nežemiškos gyvybės paieškas ar paprastą oftalmologo konsultaciją, kad suprastume, kas vyksta su mūsų regėjimu.
Fitoplanktono įspūdis Ramiajame vandenyne
Netoli Čatamo salų, gana atokios salyno į rytus nuo Naujosios Zelandijos, jūra gali pakeisti spalvą tokiu didžiuliu mastu, kad tampa matoma iš kosmoso. Tokie palydovai kaip NOAA-20 ir Sentinel-3 užfiksavo žalias ir mėlynas struktūras , besidriekiančias šimtus kilometrų ir sudarančias sūkurius, kurie iš pirmo žvilgsnio gali priminti teršiantį išsiliejimą, nors jie neturi nieko bendra su tarša.
Tikroji šio reiškinio priežastis yra fitoplanktonas – mažyčiai mikroorganizmai, kurie atlieka fotosintezę. Kai gausu saulės šviesos ir maistinių medžiagų , šios populiacijos auga eksponentiškai, o jų naudojamas chlorofilas vandenį nudažo žaliai. Vandenynų srovės yra atsakingos už tų ryškių spiralinių raštų, kuriuos matome palydovinėse nuotraukose, atsiradimą.
Šis procesas vyksta todėl, kad Čatamo salos yra ant povandeninės plynaukštės, kur šilti subtropiniai vandenys (gausūs geležies) maišosi su šaltais Antarkties vandenimis (gausiais kitų maistinių medžiagų). Šis tobulas „receptas“ kartu su ilgomis saulės šviesomis Australijoje vasarą lemia, kad kai kurių rūšių žydėjimas yra intensyviausias per pastarąjį dešimtmetį, palaikantis visą mitybos grandinę, apimančią viską – nuo zooplanktono iki omarų ir mėlynųjų menkių.
Gyvybė Raudonojoje planetoje? Atradimas „Perseverance“
NASA taip pat padarė netikėtą atradimą Marse, pakeisdama situaciją. Marsaeigis „Perseverance“, tyrinėdamas Serpentine Rapids regioną Jezero krateryje, rado vos dviejų milimetrų skersmens žalsvą dėmę, nubraukęs uolieną, vadinamą Wallace Butte. Aplinkoje, kurioje vyrauja oksiduoto geležies raudona spalva, ši maža dėmė sukėlė didelį mokslinį smalsumą.
Mūsų planetoje tokio tipo dėmės atsiranda, kai geležis chemiškai redukuojama – tai paprastai nutinka esant skystam vandeniui ir gali būti susiję su mikroorganizmų ar organinių medžiagų aktyvumu. Nors mokslininkai ragina būti atsargiems, tai gali būti užuomina apie praeitį. Tačiau reljefo geografija buvo kliūtis ir neleido išanalizuoti tikslios dėmės cheminės sudėties, todėl paslaptis liko neišaiškinta, marsaeigiui tęsiant kelionę link Turkino kalno.
Kai mūsų akyse atsiranda žalių arba pilkų dėmių
Tačiau kai kurie žmonės dėmes mato ne erdvėje, o plūduriuojančias savo regėjimo lauke. Tai miodesopsijos, populiariai vadinamos „plūduriuojančiomis dėmėmis“. Tai nėra realūs objektai, o šešėliai, projektuojami ant tinklainės, kuriuos sukelia mažytės želatinos kondensacijos stiklakūnyje – skystyje, užpildančiame akies obuolį.
Tai gana dažna problema, ypač su amžiumi, nes stiklakūnis neatsinaujina ir gali atsirasti nelygumų. Jie labiau pastebimi žiūrint į šviesų ar ryškų foną , pavyzdžiui, baltą sieną ar kompiuterio ekraną. Nors jie paprastai yra gerybiniai ir smegenys galiausiai juos ignoruoja dėl neuroadaptacijos, yra atvejų, kai jie gali būti įspėjamasis ženklas apie kažką rimtesnio.
- Dažnos priežastys: Senėjimas, didelė trumparegystė, diabetas ar akių traumos.
- Įspejamieji ženklai: Jei atsiranda šviesos blyksniai, žybsniai ar staigus, tankus šešėlis, turite nedelsdami kreiptis į gydytoją.
- Gydymai: Lengvo gydymo nėra; vitrektomija egzistuoja, bet ji rizikinga, todėl rekomenduojama sveikai gyventi ir reguliariai tikrintis sveikatą.
Labai svarbu atskirti šiuos plaukiojančius taškelius nuo kitų būklių, pavyzdžiui, susijusių su migrena su aura. Bet kuriuo atveju, jei pastebite padidėjusį plaukiojančių taškelių skaičių ar dydį arba jei prarandate periferinį regėjimą, būtina apsilankyti pas oftalmologą, kad būtų atmesta tinklainės atšokimo galimybė.
Ar tai būtų dėl Ramiajame vandenyne plintančių mikroorganizmų, kurie prisotina planetą deguonimi, ar dėl intriguojančios Marso uolienų cheminės sudėties, ar dėl natūralaus stiklakūnio mūsų akyse degeneracijos, žalios ir pilkšvos dėmės primena mums, kad egzistuoja nematomi procesai, kurie laikas nuo laiko tampa akivaizdūs ir suteikia mums užuominų apie gamtą ir mūsų pačių sveikatą.